Tik stipri ekonomika užtikrins Lietuvos nacionalinį saugumą

Sudėtinga geopolitinė situacija mūsų regione, verčia iš naujo įvertinti situaciją ir aiškiai nusistatyti artimiausio dešimtmečio valstybės prioritetus. Akivaizdu, kad vienas svarbiausių uždavinių, stiprinti valstybės gynybinius pajėgumus ir plėsti šalies gynybinį potencialą. Be jokios abejonės, tokiam tikslui pasiekti reikalingi dar didesni valstybės finansiniai resursai.

Medienos pramonė yra stipri ir svarbi visos valstybės ūkio šaka. Lietuvoje per metus šis pramonės sektorius sukuria net apie 7 proc. BVP. Mediena ir jos dirbiniai sudaro 12 proc. (4,2 mlrd. Eur) viso šalies eksporto. Šio sektoriaus įmonės užtikrina apie 4-5 proc. visų darbo vietų Lietuvoje. Tai reiškia, kad šiame sektoriuje tiesiogiai dirba apie 65 tūkstančiai Lietuvos gyventojų.

Manau, kad visi greičiausiai sutiksime, jog stiprinant medienos perdirbimo sektorių, galime sukurti papildomas ekonomines ir finansines galimybes, kurios savo ruožtu gali būti panaudotos gynybos finansavimui, prisidedant prie nacionalinio saugumo stiprinimo.

Deja, reikia pasakyti, kad realybė yra, kiek kitokia. Nors Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbia, kad šalies medienos pramonės sektorius plečiasi ir verslas vėl investuoja milijonus ir kuria naujas darbo vietas šalyje, perspektyvos apsirūpinant žaliava, entuziazmą gana stipriai mažina.

Nors visai nesenai Vilnių aplankė įvairių Lietuvos regionų ūkininkų ir miškininkų technika, problemos niekur nedingo. Nors politikai ir pažadėjo reaguoti į ūkininkų ir miškininkų iškeltus reikalavimus, vis dar lieka neaišku, kaip bus sprendžiamas Natura 2000 įgyvendinimo klausimas.

Lietuvos atsakingos institucijos ketina tartis su Europos komisija, o kol kas išlieka labai daug nežinomųjų, kurie varžo, riboja ir sunkina miškų ūkininkystę. Beatodairiškai nustačius neproporcingai daug Lietuvoje saugomų buveinių, į jas patenka dideli miškų plotai. Miškininkai susiduria su didelia nežinia. Visiškai neaišku ar bus sudarytos galimybės ūkininkauti Natura 2000 teritorijose bei su jomis besiribojančiuose miškų plotuose.

Nėra aiškumo, kokie bus nustatyti ūkinės veiklos ribojimai, atstumai. Miškų savininkams vis dar yra didelis galvos skausmas, kaip reikės gauti ūkinės veiklos reikšmingumo vertinimą, kiek laiko tai užtruks, ar bus aiškūs vertinimo kriterijai. Nuo reikšmingumo nustatymo, priklausys veiklos apribojimo mąstai, kiekviename Natura 2000, ar šalia esančiame miške.

Jau dabar akivaizdu, kad leidimų išdavimas ūkinei veiklai tampa ypač biurokratizuotas. Esant tokiai neapibrėžtai situacijai, neaiškiam teisiniam reglamentavimui, labai trikdoma ūkinė veikla miškuose, o tai savo ruožtu turi įtakos visai ekonominės veiklos grandinei – vis sudėtingiau apsirūpinti žaliava medienos perdirbimo sektoriui.

Preliminariais vertinimais dėl to artimiausiu metu iškilo grėsmė  nepateikti nuo 2 iki 2.5 mln kub. m. žaliavinės medienos (išjų – 1.2 kub. m. iš valstybinių miškų) pramonei, žlugdant darbo vietas pramonės įmonėse ir miško ūkio sektoriuose. Užsitęsusios jau trečią mėnesį prastovos gręsia ženkliu darbo vietų sumažėjimu, įmonių uždarymu ir dešimčių, gal ir šimtų milijonų mokestinių pajamų į valstybės biudžetą netektimi.

Paskutiniais skaičiavimais, siekiant suburti Lietuvos gynybinius pajėgumus, per artimiausius dešimt metų, kiekvienais metais krašto apsaugai papildomai reikėtų skirti po 0,7 proc. BVP, prie jau esamų valstybės gynybai skiriamų pinigų. Tai ja yra ženkli suma, reikšmingas visos valstybės įsipareigojimas. Įvesti naujus mokesčius ar skolintis trūkstamų pinigų, nėra tvarus ir ekonomiškai nuoseklus kelias. Kur kas efektyvesnis reikiamų resursų šaltinis, būtų jau šalyje veikiančio verslo, tame tarpe ir medienos perdirbimo sektoriaus, palaikymas ir stabilių verslo sąlygų sudarymas. Ilgainiui augant apyvartoms, atsiras didesnė galimybė į valstybės biudžetą sumokėti daugiau mokesčių, negu sumokama dabar.