Miškininkas mokslininkas dr. Albinas Tebėra teigia, kad Lietuvos miškuose yra 66 mln. kubinių metrų pūvančios medienos. Todėl labai svarbu yra ne tik štampuoti naujas saugomas buveines Lietuvos miškuose, bet ir vystyti ūkinę veiklą.
ES miškininkystės strategijos nuostatos byloja, kad miškų kirtimo intensyvumas gali būti iki 80 proc. metinio miško prieaugio. Lietuvoje kertame vos ne perpus mažesnę dalį.
Mokslininkas, taip pat pastebi, kad visais laikais svarbi miškininkų nuomonė šiuo metu tampa vis sunkiau girdima. Šią akimirką miškininkams daug sunkiau susikalbėti ne su pramonininkais, bet su visuomenininkais, kurie “tempia antklodę” į bioįvairovės gausinimo pusę. Viešojoje erdvėje atrodo, kad bioįvairovės propaguotojai tik nesavanaudiškai rūpinasi gamtosauga, tačiau ne visiems yra pastebimi stambių projektų dideli finansiniai ištekliai, kurių įsisavinimas “neša” naudą.
Šios ir kitos analitinės įžvalgos dr. Albino Tebėros straipsnyje. Norisi palinkėti, kad atsakingi valstybės pareigūnai “neužsikimštų ausų” ir girdėtų autoritetingų specialistų žodį.