Pastaraisiais metais Dzūkijos nacionaliniame parke yra vykdomas ir europinėmis „Naturalit“ lėšomis finansuojamas didžiulio valstybinio miško ploto kirtimo projektas. Kertant valstybinį mišką, kuris dar yra ir Nacionalinio parko teritorijoje, yra naudojami vadinamojo „LIFE integruoto projekto „Natura 2000“ tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“ pinigai.
Šio, ES lėšomis įgyvendinamo projekto esmė yra iškirsti didžiulius saugomo brandaus valstybinio miško plotus, tam, kad būtų sukurtos ar atstatytos galbūt kažkada, prieš kelis šimtus metų buvusios žemyninės smėlio kopos arba smėlinga dykynė.
Rugsėjo 27 d. Musteikos girininkijai išduotas leidimas, neva, biologinės įvairovės kirtimams, pagal kurį pradėtas kirsti jau trečias miško plotas, kuriame vietoje pušų 18 hektarų plote liks dykynė.
Ar Jūs ir Jūsų vadovaujamas Aplinkos apsaugos komitetas, pritariate ir palaikote šį projektą? Ar yra normalu ir tikslinga aplinkosauginiu požiūriu iškirsti dešimtis hektarų šimtmečiais auginto miško, kad būtų atstatyti kažkokie istoriniai reljefai ir bandoma sukurti istorines ekosistemas?
Vadovaujantis tokia logika, kažkada Kuršių Nerija buvo neužsodinta mišku ir ten vyravo pustomos smėlio kopos. Ar ir ten reikėtų iškirsti Nacionaliniame parke esamą mišką, kad būtų atstatyta praeities situacija?
Pasigendame aiškios ir principingos pozicijos šiuo klausimu iš valdžios institucijų ir žaliųjų visuomeninių organizacijų. Kodėl, kai kalbama apie ūkininkavimą Lietuvos miškuose ar miškų kirtimo normų nustatymą, visada yra prieštaraujama ir nepritariama, girdimas tik garsiai šaukiančių aplinkosaugininkų visuomenininkų balsas, o profesionali miškininkų, specialistų ar net mokslininkų nuomonė yra ignoruojama? O šiuo atveju, kada masinius kirtimus Dzūkijos nacionaliniame parke organizuoja pati direkcija, kuri pirmiausiai ir yra atsakinga už miškų apsaugą, yra tylima?
Ar tai, kad tokiu būdu yra įsisavinami ES pinigai, yra pretekstas pateisinti žaliųjų plotų kirtimą ir užmerkti akis prieš miškų naikinimą? Kodėl yra taikomi dvigubi standartai?
Kodėl šiuo atveju nėra atstovaujamas ir ginamas visuomenės interesas? Dzūkijos nacionalinis parkas garsėja savo miškais ir plačia bioįvairove. Tai yra mūsų visų šalies žmonių turtas, kuris tų pačių žmonių akivaizdoje yra naikinamas.
Pagaliau, Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje įsikūrusių Marcikonių, Musteikos, Grybaulios kaimų bendruomenių nepritariantis balsas yra negirdimas ir ignoruojamas? Kodėl tyli Lietuvos žaliųjų aktyvistai? Ar jie čia nemato intereso? O gal irgi yra pamaloninti pinigais iš ES fondų?
Kaip žmonės gali pasitikėti savo valstybe ir valdžia, kada ji saugodama gamtą, ten gyvenantiems žmonėms uždeda griežčiausius ūkininkavimo ir kasdienio gyvenimo apribojimus ir suvaržymus, o pati, dėl ES pinigų, lengva ranka išnaikina dešimtis hektarų gražiausio Dzūkijos miško?
Viešai teigiama, kad už ES lėšas miškai kertami dėl to, kad būtų sukurtos naujos saugomų rūšių buveinės. Bet kodėl nutylima, kad iškirtus dešimtys hektarų miško, bus sunaikintos jau esamos ten įsikūrusios saugomos buveinės?
Pagal numatytą projektą, milžiniška iškirsta miško paklotė bus deginama, nes neva, tokiu būdu bus sukurtos naujos buveinės. Ekosistemai bus padaryta nepataisoma žala ir sunaikintos ištisos floros bei faunos rūšys.
Kaip jūs pati vertinate šią situaciją? Ar nemanote, kad šį klausimą turi svarstyti jūsų vadovaujamas Aplinkos apsaugos komitetas, kadangi už šį projektą atsakingi asmenys negali atsakyti, kokios pasekmės mūsų laukia ir ar įgyvendintas projektas duos laukiamą rezultatą. Akivaizdu, kad niekas nenori prisiimti atsakomybės. Visgi kalba eina apie didžiulę žalą Lietuvos gamtai kuri yra daroma iškertant dešimtis hektarų gražiausių Dzūkijos nacionalio parko miškų.